Dirbtinio intelekto atsiradimas politinėse kampanijose iš esmės pakeitė tai, kaip rinkėjai suvokia ir apdoroja informaciją. Kadangi dirbtinio intelekto įrankiai generuoja vis įtikinamesnį turinį – nuo giliai suklastotų vaizdo įrašų iki sintetinių naujienų straipsnių – tradicinės ribos tarp autentiškų ir išgalvotų pasakojimų ir toliau nyksta. Šis technologinis pokytis neapsiriboja vien skaitmeninėmis manipuliacijomis, o siekia rinkėjų sprendimų priėmimo ir emocinio įsitraukimo esmę. Kol vieni skelbia, kad šios naujovės padeda demokratijai, kiti įspėja apie artėjančią rinkimų sąžiningumo krizę, kuri gali pakeisti pačius pilietinio diskurso pagrindus.
Dirbtinio intelekto žiniasklaida užima pagrindinį vaidmenį
Lapkričio 5 d. rinkimų metu dirbtinio intelekto sukurtos žiniasklaidos atsiradimas labai paveikė politinį kraštovaizdį – dirbtinio intelekto įrankiai sukūrė precedento neturintį manipuliuojamų vaizdų ir vaizdo įrašų kiekį . Tarp pastebimo turinio buvo perdėtų D. Trumpo portretų ir emociškai įtemptų vaizdų, pavyzdžiui, verkianti Laisvės statula.
Tokios platformos kaip ChatGPT ir DALL-E tapo politinių kampanijų įrankiu. Purdue universiteto mokslininkai stebėjo dirbtinio intelekto sukurtų vaizdų, ypač deepfakes ir cheapfakes, plitimą.
Analizė atskleidė, kad rinkimų savaitę skaitmeninėje erdvėje dominavo už Trumpą ir prieš Kamalą Harris nukreiptas turinys. Ši dirbtinio intelekto sukurto politinio turinio banga žymėjo reikšmingą kampanijų strategijų pokytį , nes kandidatai ir rėmėjai vis dažniau naudojo dirbtinį intelektą, kad sukurtų įtikinamus vaizdinius pasakojimus ir pritrauktų rinkėjus.
Daugiau nei tiesa ir fikcija
Dirbtinio intelekto sukurtas turinys vis dažniau teikia pirmenybę emociniam poveikiui, o ne faktų tikslumui.
Rinkėjai vis dažniau priima dezinformaciją kaip normatyvų elgesį.
Kritinis mąstymas ir faktų tikrinimas susiduria su naujais iššūkiais dirbtinio intelekto eroje.
Vaizdinis pasakojimas pasitelkiant dirbtinį intelektą tampa dominuojančia politinės raiškos forma.
Šie pokyčiai kelia didelį susirūpinimą dėl demokratinio diskurso ateities ir visuomenės gebėjimo atskirti autentiškus ir dirbtinius politinius pasakojimus.
Emocinė galia viršija faktus
Dirbtinio intelekto sukurtame politiniame turinyje pirmenybė teikiama emociniam rezonansui, o ne faktų tikslumui, todėl iš esmės keičiasi rinkėjų įsitraukimas į kampanijos pranešimus. Šis pokytis lėmė, kad dezinformacija tapo plačiai paplitusiu normatyviniu elgesiu, o emocinis patrauklumas tapo svarbesnis už tiesą politiniame diskurse.
| Emociniai dirgikliai | Poveikis rinkėjams |
|---|---|
| Baimė ir nerimas | Didesnis įsitraukimas į sąmokslo teorijas |
| Pyktis ir pasipiktinimas | Didesnis turinio dalijimasis ir stiprinimas |
| Pasididžiavimas ir patriotizmas | Stipresnis identifikavimasis su grupe |
| Humoras ir satyra | Geresnis pranešimo išlaikymas |
| Viltis ir įkvėpimas | Didesnis dalyvavimas kampanijoje |
Dirbtinio intelekto sukurtų vaizdų paplitimas porinkiminėje analizėje rodo, kad emociniai pasakojimai rinkėjus mobilizuoja veiksmingiau nei faktiniai argumentai. Ši tendencija ypač akivaizdi įtakingų veikėjų manipuliuojamo turinio stiprinime, panaudojant dirbtinio intelekto gebėjimą kurti įtikinamas vaizdines istorijas, kurios sulaukia atgarsio jų bazėje.
Pasitikėjimas demokratija mažėja
Dirbtinio intelekto kuriamas politinis turinys mažina visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesais ir informacijos šaltiniais. Strateginio dialogo instituto atliktas tyrimas atskleidžia, kad dirbtinio intelekto manipuliuojama žiniasklaida vis labiau formuoja visuomenės požiūrį į rinkimų sąžiningumą, todėl piliečiams sunku atskirti faktus nuo prasimanymų.
Užsienio priešininkai naudojasi dirbtinio intelekto technologijomis, kad sukurtų įtikinamus melagingus pasakojimus apie rinkėjų apgaudinėjimą ir rinkimų procedūras. FTB nustatė sudėtingus „deepfake” vaizdo įrašus, skirtus pakirsti pasitikėjimą demokratinėmis sistemomis.
Socialinės žiniasklaidos platformoms sunkiai sekasi suvaldyti dirbtinio intelekto sukurtos dezinformacijos plitimą , ypač per vietos rinkimus. Mažėjantis pasitikėjimas tradiciniais informacijos šaltiniais verčia rinkėjus priimti emocinį, dirbtinio intelekto sukurtą turinį, o ne faktus atitinkančius pranešimus, todėl kyla grėsmė demokratiniam diskursui.
